MANO ISTORIJA
Dėkingumas keičia gyvenimus...
Kartais atrodo, jog gyvenimas yra neteisingas ir viskas vyksta ne pagal mūsų planą. Ir ačiū Dievui už tai! Taip, būdavo akimirkų, kuomet nesuprasdavau, koks planas buvo vykdomas, tačiau dabar suprantu, jog jis buvo ir visada yra pats teisingiausias ir palankiausias man (taip pat ir Tau), ir už tai aš esu labai dėkinga.
Prieš 10 metų mano galvoje net nebuvo minties apie dėkingumą, kaip veiksmą, reiškinį ar jo magiją. Buvau taip išauklėta bei įpratusi, jog už paslaugą reikia pasakyti: „AČIŪ“, ir net nenutuokiau, jog po šiuo žodžiu slypi daug daugiau.
Vieną dieną savęs paklausiau: „Ką daro sėkmingi žmonės kitaip, nei dauguma?“ Atsakymo ieškojau knygose, autobiografijose ir spėkite, ką atradau? DĖKINGUMĄ. Dauguma (95%) sėkmingų žmonių dieną pradeda nuo padėkos ir pildo dėkingumo žurnalą. Puikiai pamenu, kaip nustebau, tai sužinojusi, nes tuo metu mąsčiau, jog sėkmingi žmonės nedėkoja, nes juk sėkmė savaime suprantamas dalykas. Oi, kiek mažai tuo metu supratau apie tai… Tačiau džiaugiuosi, jog man tai tuo metu pasirodė be galo lengvas pratimas.
Žinote, Dievas mėgsta dėkingus žmones ir jiems visuomet gausiai atsidėkoja. Ypatingai jis dosnus ženklais, ir jeigu juos pastebi, jis džiaugiasi.
Vienas iš įsimintinų įvykių nutiko 2016 09 mėn., kuomet mano partnerė - draugė (kuria tokia laikiau), su kuria vystėme DĖKINGUMO ŽURNALO projektą, jį nusprendė iš manęs pasisavinti man būnant stažuotėje graikijoje. O tuomet puikiai supratau, ką reiškia būti dėkingai net ir blogose situacijose....
Kitas skaudas įvykis mane ištiko 2017 m. pabaigoje, kuomet susirgau bronchitu, o dar ir kraujas pablogėjo, ko man niekada nebuvo nutikę! Buvau pasimetusi, kodėl man taip nutiko? Tačiau mažėjo jėgų ir nebeliko vietos analizei, nes viskas, ko norėjau – ilsėtis ir nieko nedaryti. Atsikvošėti man padėjo mano draugo žodžiai per vieninteles mūsų, kaip poros, atostogas Grand Kanarijoje: „Aš daugiau nebenoriu būti su tavimi!”. Pati situacija buvo daug juokingesnė, žiūrint dabartinėmis, blaivesnėmis akimis, tačiau tuo metu jaučiausi blogai. Mačiau, kaip dužo visos svajonės, kurias kūrėme kartu: bendri namai, šeima... Atrodė, kad jau nieko nebeliko, jo žodžiai lyg aštrus peilis smogė man į pačią širdį, jaučiau tik didžiulį skausmą. Buvo taip negera, jog užmigti negalėjau visą naktį, todėl turėjau laiko viską pergalvoti, ką patyriau per kartu praleistus dvejus metus, ir apsidžiaugiau, jog tai buvo tik dveji metai. Nepaisant to, tą pačią akimirką priėmiau sprendimą išeiti iš darbo, tik grįžusi iš atostogų. Tikrai tai nebuvo logiškas sprendimas, nes ėjau į nieką, tačiau puikiai supratau, kad dabar turiu klausyti širdies, ir to niekada nepasigailėjau bei už tai esu DĖKINGA ♥
Matydama akivaizdžius pokyčius ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvenimuose vis labiau tikiu dėkingumo galia. Per 2 metus nuo DĖKINGUMO ŽURNALO išleidimo, gavau ne vieną įkvepiantį laišką su padėka ir išvardintais rezultatais, kuriuos atnešė dėkingumas: pasikeitęs, daug pozityvesnis ir gražesnis gyvenimas; puiki sveikata; pagerėję finansai (pasak mokslinių tyrimų, dėkingų žmonių pajamos didesnės 10%); pagerėję santykiai su artimaisiais bei naujų žmonių atėjimas į gyvenimus. Tai maži dalykai, iš kurių gyvenimas tampa gražiu ir nuostabiu, tad kodėl ir Tau jo tokiu nepadarius?
Nuoširdžiai dėkinga,
Lina Burneikė