Ar pamiršai, ką dievas tau davė?
Updated: Oct 22, 2018
Tapti viskuo nepatenkinta yra be galo lengva. Tokia dažnai tapdavau, kuomet neišsipildydavo mano norai. Arba aš taip maniau.
Taip nutiko tūkstančius kartų man, bet esi ir Tu ne kitoks žmogus, todėl žinau, jog ne kartą burbėjai, keikeisi, į dausas siuntei savo nepasitenkinimo žodžius. Tačiau, kodėl? Mes turime tiek daug gero savo gyvenime, tokių puikių įvykių, prisiminimų, nutikimų ir vistiek esame pati nelaimingiausia tauta pasaulyje.
Dieve Dieve, kaip Tu gerai ten padirbėjai!
Prisimenu kelionę į Italiją, kurioje praleidau visą savaitę kartu su drauge. Savaitė buvo be galo intensyvi, nes mano Italė mama pasirūpino, kad po atostogų norėtume atostogų ir kasdien mums aprodė po vieną nuostabų aplinkinį miestelį. Dieve Dieve, kaip Tu gerai ten padirbėjai! Nemačiau nei vienos susilenkusios bobutės, o skarelės ten naudojamos tik kaip aksesuaras, o ne pagrindinis akcentas visoje aprangoje. Kiekviena italė atrodė 10 metų jaunesnė (primenu, nesilankiau dideliuose miestuose, bet miesteliuose), graži figūra, sutvarkyti plaukai, gražūs drabužiai, aksesuarai... Damos, tikros damos! Kodėl?
#1 Jos myli saveTAIP TAIP TAIP! Tai ingridientas numeris 1 dabar ir visiems laikams. Pati tai pradėjau naudoti ir moteris bibliotekoje pasakė, kad atrodau jaunesnė, nei mano ID (daryta prieš 2 metus). Ne, tai nėra savanaudiškumas, priešingai, tai puodelio pildymas ir perpildymas, kad meilės būtų su kaupu ir ja būtų galima dalintis su kitais. Kaip gali duoti, jeigu nieko neturi?
#2 Dėkoja
Taip taip, sakyti AČIŪ ten ne prabanga, o būtinybė. Tai kaip Armani nešioti, tik kainuoja pigiau. Jos dėkoja už kavą, už maistą, už gerą orą, gamtą, namus... Ilgai neužtrunka, nes per daug intensyviai gyvena, tačiau jaučiasi Karalienėmis, nes turi daug ir dar daugiau gauna.
#3 Bendrauja
Iš jų tikrai galima mokytis bendravimo meno, nes jų kūno kalba - puikiausiai išvystyta (turi 150 gestų.) Draugų jie turi visur: gatvėje, kitame name, kitame mieste ar šalyje, be problemų! Jie visuomet laukia svečių, o juos pasitinka su šypsena, bučiniais ir apkabinimais. Vakarienės būna ne vienumoje, tačiau daugelyje, kur juokas liejasi laisvai, todėl jie gyvena taip ilgai.
#4 Bijo, bet vistiek daro
Bijoti, bet vistiek daryti - drąsu! Tai tikrai įskiepijau sau, nes tik už baimės galime matyti patį grožį, tad kam švaistyti savo energiją tam, kas nevertas mūsų dėmesio, kaip daro italai? Negalėjau patikėti savo akimis, kaip jie be didelių iššūkių užkalbina kiekvieną juos sudominusį žmogų ir negaili gražių žodžių, nes jiems tiesiog taip gera.
Kada mes pamiršome visą šį gėrį, Dievo dovanotą? Jis mums tiek daug gero davė, bet iš visų milijardų pasaulyje, mūsų, vos 3 likę milijonai, pamiršo, kokie apdovanoti esame ir pasiėmė tik tai, kas blogiausia: pyktį, apkalbas, pavydą, pašaipas... Liūdna man prisiminti save jaunesnę, kuri nemokėjo ir nežinojo, jog galima gyventi kitaip, tačiau dabar esu dėkinga gyvenimui, jog išmokau ir mokausi daryti priešingai - dėkoti ir šypsotis gyvenimui.
Su meile,
Lina