4 veiksmai: Ką daryti, kuomet nėra nei noro, nei jėgų?
Per visus gražius 30-uosius metus nugyvenau įdomią kelionę, kuri buvo kaip kalnų virtinė, su pakylimais ir nuolydžiais. Tam, kad pakiltum, reikia daug jėgų, todėl nusileidus supranti, kad daugiau nieko nebenori, tik užsimerkti...
Supratau vieną svarbų dalyką - viskas yra GERAI, kad turi tokius nuolydžius/pakalnes/duobes savo gyvenime, nes taip gyvenimas mums parodo, kad ne į tą pusę einame, darome ne visai tai, kas mums naudinga ir reikalinga. Atėjo laikas sustoti, išeiti iš aktoriaus vaidmens ir atsisėsti į režisieriaus kėdę, kad paklaustum savęs: Kas nutiko? Gal atėjo laikas keistis?
"Kuomet mes galvojame apie praeitį ar ateitį, mes nesame čia ir dabar, o tai ir sukelia mums stresą."
Jaunesnioji Lina tokio supratimo neturėjo ir oi, kiek reikėjo jai patirti, kad būtų dabartinėje situacijoje, kuomet jaučiasi laiminga ir dėkinga gyvenimui. Tačiau ką daryti, kuomet neturi nei noro, nei jėgų?
#1 SUSTOK
Žinau, jog rankinį reikia užtraukti būtent tuomet, kuomet darbų sąrašas ilgesnis ir didesnis, nei tavo pačio ūgis. Anksčiau galvodavau: "Jeigu pasakysiu, jog negaliu šiuo metu atlikti konkretaus, pasirodysiu prastesnė/blogesnė." Dabar suprantu, jog viskas yra daug paprasčiau - kuomet sustoji ir padarai pauzę, pailsi, supranti, jog patį darbą galėtum padaryti 10 kartų geriau. Ir padarai.
#2 BŪK ČIA IR DABARKartą klausiausi video, kuriame kalbėjo vienuolis ir jo pasakytas sakinys įstrigo visam gyvenimui: "Kuomet mes galvojame apie praeitį ar ateitį, mes nesame čia ir dabar, o tai ir sukelia mums stresą." Kokia tai tiesa! Dažnai neužmigdavau galvodama, ką turiu padaryti rytoj ar poryt, o tai tiek streso kūne sukeldavo, jog tik susitelkimas į kvėpavimą padėdavo nusiraminti. Ar ne tokį patį įprotį turi ir TU? Nuo to momento supratau, kad tik džiaugdamasi ir vertindama, ką turiu čia ir dabar, galiu sutaupyti keletą savo gyvenimo metų. Jeigu kyla mintis, viską patikiu popieriaus lapui, nes jis niekada to nepamiršta.
#3 APSUPK SAVE IŠMINTINGAIS ŽMONĖMIS
Visi galvoja arba pasiteisina, jog jų rate nėra daug išmintingų žmonių arba žmonių, kurie palaikytų, suprastų bei protingai patartų. Turiu gerą naujieną - pas mane jų irgi ne 1 000 000, bet aš vistiek jų turiu. Kaip? Knygų, video bei renginių pagalba. Kuomet jautiesi be jėgų, tuomet norisi tik ir likti namuose, ant sofos, šiltai įsitaisius, tad kodėl nepasiėmus knygos į rankas, ar įsijungus video žmogaus, kuris patyrė tą patį, ką ir tu? (Puikiai žinau, jog visi turime panašias istorijas.) Daug geriau būtų, jeigu ištrauktum save iš namų ir nueitum į renginį, kur rasi bendraminčių - žmonių, kuriems buvo/yra/bus blogai, bet jie kelsis ir eis.
#4 PADĖKOK
Turbūt tai geriausias patarimas, kurį galiu duoti! Dėkoti galima būnant bet kur ir bet kada, nes tai taip neįtikėtinai paprasta, o nauda - neišpasakyta!!! (Taip gerai, net jog rėkti norisi :D) Suprantu, kad gali prieštarauti sakydamas: "Aš neturiu už ką padėkoti, kuomet man gerai, tai už ką dėkoti, kuomet man blogai?" Yra už ką: naują dieną, elektrą, vandenį, maistą, darbą, šeimą, drabužius, saulę, galimybę kvėpuoti, sveikatą... Elementarūs dalykai, bet kokie reikšmingi Tau ir kiekvienam.
#5 PADĖK KITAM
Taip, kuomet Tau yra blogai, padėk kitam ir suprasi, kad tu neturi jokių problemų, nes kol gelbėji pasaulį, pasaulis gelbėja Tave. Ar vertą ką nors dar pridurti?
Noriu palinkėti tiek sau, tiek kitiems, supratimo, kad nieko blogo mums nenutiko, tiesiog atėjo metas pailsėti, sustiprėti, nes kažkas DIDINGO mūsų laukia šiandien arba artimoje ateityje. Tam reikia pasiruošti, o geriausias laikas tai padaryti - ČIA IR DABAR!
Iš širdies į širdį,
Lina